“Atsistoti ir pradėti iš naujo, niekada nevėlu.”
Veronika Barauskienė
Knyga gimė iš gilių išgyvenimų, skausmingų asmeninių ieškojimų ir galiausiai pagrindinių visatos dėsnių suvokimo. Tai pritrenkianti, rodos, patį gyvenimo dugną pasiekusios ir iš jo pakilti sugebėjusios autorės istorija. Nenupudruota, nenudailinta – atvira ir nuoširdi, apnuoginanti skaitytojui netgi kai kurias intymias ir kriminalines detales.
Ši knyga gali padėti besiblaškančiam ir nusivylusiam, atsvaros ir vilties kibirkštėlės ieškančiam žmogui. Žmogui, kuris šiandien yra tarsi užburtame tamsos rate ir turi mažai vilties iš jo ištrūkti. Juk mumyse kiekviename nuolatos grumiasi ir gėris, ir blogis. Kas nusvers, dažniausiai priklauso nuo aplinkybių, o kartais nuo paprasčiausio atsitiktinumo. Gal ši knyga bus tas laimingas atsitiktinumas?
Konsultacija su knygos autore
Pirmoji autorės knyga (2021 m.)
Ši knyga gimė iš gilių išgyvenimų, skausmingų asmeninių ieškojimų ir galiausiai pagrindinių visatos dėsnių suvokimo. Tai pritrenkianti, rodos, patį gyvenimo dugną pasiekusios ir iš jo pakilti sugebėjusios autorės istorija. Nenupudruota, nenudailinta – atvira ir nuoširdi, apnuoginanti skaitytojui netgi kai kurias intymias ir kriminalines detales.
Antroji autorės knyga (2024 m.)
Ši knyga skirta tiems, kurie nori gyventi be baimių, įgyti vidinės ramybės ir drąsos būdami darnoje su savimi ir supančia aplinka. Taikydama įgytas žinias, nuolatos auginau vidinį Aš. Išnaikinau savyje buvusias piktžoles ir jų vietoje pasėjau Ramybės, Gėrio ir Meilės sėklas. Jos sudygo…
Atsiliepimai
- Reda
***
Labai įtraukianti knyga. Ši tikra gyvenimo istorija padeda suprasti, kiek daug žmogus gali ištverti. O svarbiausia, kad po daugelio nukritimų, gali ir atsistoti. Svarbu nenustoti tikėti ir ieškoti pagalbos. Ačiū, Veronika, už atvirą ir įdomią istorija.
- VitalijaSakoma, kiekvienam duota pakelti gyvenimo sunkumus tiek, kiek žmogus gali. Miela Veronika, jūsų gyvenimo istorija tokia neįtikėtina, kad rodo jus esant labai stiprią moterį. Nepaisant sunkios vaikystės ir nemylinčios motinos, nepalankios ir persmelktos alkoholiu aplinkos, jūs sugebėjote išsikapstyti, pakilti kaip feniksas iš pelenų, o tam reikia ne tik stiprios valios, bet ir daug dvasinės išminties, ko ir galima pasisemti iš jūsų knygos. Ačiū jums labai, Dėka jūsų knygos aš supratau, kokia vis dėlto esu laiminga.
– Nežinomas autorius
***
VIENIŠOS VILKĖS KELIONĖ… Ši knyga ypatingai patraukė savo paprastu minčių, o tiksliau – neeilinės istorijos dėstymu. Perskaičiau tik knygos rankraštį, tačiau šviesiai tiesiai galiu pasakyti, kad leidinyje atskleidžiami tikri moters išgyvenimai, realūs gyvenimiški patyrimai, kurie, įsigilinus į teksto visumą, mane asmeniškai labai sukrėtė. Ne kiekvienas su tuo susiduria, ne visi gali tai pereiti savo asmeninio gyvenimo tėkmėje. Esminis dalykas – istorija visiškai nesumeluota, papasakota lakoniškai, ganėtinai aiškiu stiliumi, vengiant tuščio pilstymo, be nereikalingų detalių. Tačiau viskas išdėstyta realistiškai, bet ne visai tiesmukiškai. Visuma nesutrukdo suprasti knygos turinio – konkrečios žinutės. Beje, šis kūrinys yra ir pamokantis, nors akivaizdaus moralizavime tekste ir neaptikau, iš pasakojimo visgi yra pakankamai aišku, kad buvimas duobėje gali sukelti tikrai aštrias pasekmes. Kūrinį perskaičiau per vieną vakarą ir jis iš tiesų paliko žymę, o jo turinio nepamiršau netgi praėjus porai mėnesių. Tai aiškus pėdsakas, kurį negali palikti paprastas, seklaus siužeto literatūrinis tekstas. Išlepusiam, informacijos, knygomis pertekusiam vartotojui, žinoma ta knyga nesukels begalinio katarsio, tačiau žmogui, kuris buvo panašiose situacijose arba kentėjo analogiškas kančias, tai, kas dėstoma kūrinyje, turėtų būti suprantami ir aišku. Kas dar patraukė knygos tekste? Tai pakankamai aiški turinyje įpinta žinutė, ko iš tiesų nereikia daryti gyvenime, ko tikrai reikia vengti. Todėl tikrai rekomenduoju knygą įsigyti, o ne pirkti abejotinos vertės brangų produktą „Maximoje“. Galų gale, perskaičius šią knygą, galima ja pasidalinti ir su kitais skaitytojais, o ne išmesti kažkur. Reziumė: imkit knygą ir skaityti, juolab, kad tai neokupuos daugybę jūsų asmeninio laiko, nes knyga nėra stora. Manau, kad ją galima perskaityti jei ne per vieną vakarą, tai bent jau per du.
– Arnoldas
***
Perskaičiau, ne neperskaičiau, o Praryjau! Tik stiprios valios ir užsispyrimo turintis žmogus, kuris krito ir kilo, vertas kuo didžiausios pagarbos ir meilės. Malonu, kad buvau paminėta ir aš. Ačiū Jums ir kuo didžiausios sėkmės!
– Laima
Kūrinys, tai gyvenimo trileris. Parašytas drąsiai, aiškiai, nekartojant teksto, tik paryškinant praeities nutikimus. Sukrėtė faktas – kiek vaikas, žmogus gali iškęsti ir po to likti blaivus optimistas. Kūrinio stilius prieinamas visiems. Būtina perskaityti ir susimąstyti – ar mes mylime gyvenimą, gyvus žmones, kitos dienos rytą. Pasiūlymas autorei – rašyti, o kūrinį išversti į rusų kalbą.
– Žydrūnas
***
Ši moteris iš knygų serijos „Drasiųjų keliai”. Būtent taip pagalvojau, kai po kokių 10 metų su savo straipsnio heroje ir vėl susitikom. Knygą išleisti, tai ne bulvinius blynus iškepti. Ir dar leidyklos sąskaita. Pasiūliau publikuoti atskirais epizodais Sidabrėje. Bet ne, Veronika išpūtė akis, jai reikia knygos. Užsispyrėlė išmoko ir įvaldė kompiuterinę tekstų rinkimo programą, baksnojo raidę prie raidės iš bemiegėmis naktimis užrašytų savo rankraščių. Skaičiau tą Veronikos rankraštį, o vėliau dar kelis kartus ir jos kompiuterinį variantą, atrodo, jos istoriją jau moku mintinai, bet knieti ir knietės, iš kur tiek drąsos ant stalo atvirai dėlioti savo gyvenimo kortas? Bet čia turbūt ir yra nugalėtojos esminis bruožas. Po to, kai perskaičiau, Veronika pasakė: aš suprasiu, jei po to, ką apie mane sužinojot, nebenorėsit bendrauti ir net gatvėje pasisveikinti. Veronika, esi švyturys visiems, paklydusiems savo gyvenimų vandenynuose. Didžiausios sėkmės Tau, visada tikėk tuo, apie ką svajoji, ko sieki.
Ketvirtadienio vakarą Joniškio kultūros centre 61-erių joniškietė Veronika Barauskienė visuomenę pakvietė į savo pirmosios knygos „Vieniša vilkė“ sutiktuves. Tai ne poezija ar proza – tai reali moters, nugalėjusios alkoholizmą, gyvenimo autobiografinė istorija, prasidėjusi pamaryje ir besitęsianti Joniškyje, tad atskirų epizodų nuotrupose kai kas gal atpažinsite ir save. Pergalingas Veronikos finišas – tai akstinas ir kitiems parpuolusiems tiestis, stotis ir lipti iš savo gyvenimo duobių. Nebūtinai alkoholizmo.
– Lina Rudnickienė (laikraščio „Sidabrė“ redaktorė)
Greitkelis.. Toks nepavydėtinas.. Norėjosi juo pralėkti, kiek įmanoma greičiau..Tačiau… Skaitymui nesugebu pasirinkti atitinkamo greičio… Skausminga, man iki kaulų, per panages, verkiu… Bendraudama net neįtariau… Kaip tokia menkutė toji Vieniša vilkė, šitą greitkelį įveiks, nulems savo likimą. Ačiū Veronika, už gerą pamoką. Didžiuojuosi Tavimi, Labai patiko!
– Reda Pečkuvienė
Ačiū už knygą. Perskaitėme su malonumu ir nusprendėme, kad tu kaip feniksas prisikėlei iš pelenų.
– Teresė Aleksandravičienė ir Liuda Keraitienė
***
Miela Veronika, jei būčiau skaičius Jūsų knygą iki jos pristatymo, būčiau atnešusi glėbį gėlių. Knyga tikra ir gili, persunkta tiesa ir išmintimi, išgyventais išjaustais dalykais. Tai knyga per kurią gali kalbėtis sielos.
– Jolita Puidokienė
KONTAKTAI:
Veronika Barauskienė
El.pašto adresas: v.barauskiene60@gmail.com,
Mob.tel.: (8-608) 84997
